- švytėti
- švytė́ti, švỹti, -ė́jo intr. Š, BŽ506, Rtr, DŽ, NdŽ, Sl, švýtėti NdŽ 1. VĮ, KŽ ryškiai šviesti: Saulė švỹti, net akys raibsta Klt. | Ažusėjau visą patakį baltukais, tai švytė́[jo] švytė́[jo] parvasar Klt. Kap išaudžiu, kap išvelėju, kap iškočioju audeklą, tai net švỹti Dglš. ║ skleisti šviesą: Birželyje ir mus pasiekia amžinosios dienos atšvaitai, ir dangus vidunakčiais tada švyti šiaurės šviesa rš. Helio pripildyti vamzdeliai nuo elektros srovės švyti geltonai K.Daukš. Kūnai, įkaitinti iki pakankamai aukštos temperatūros, pradeda švytėti rš. Kai kurios žuvys … švyti dėl turimų švytinčiųjų bakterijų LTEXI49. ║ būti labai šviesiam, apšviestam: Sukuria ugnį, atdaro duris, degina taip, kad visa kalvė švyti SI293. Visa ūlyčia net švýti (visur dega šviesos), suskėlus Klt. Man [su aukso vainiku] beeinant miesteliu, visas miestas švytėjo KlvD102. 2. [i]atmušant šviesos spindulius blizgėti, spindėti: Svetainė švytėjo savo veidrodžiais rš. Sidabru švytėjo krisdamos snaigės rš. Sniegas akinamai švytėjo saulės spinduliuose rš. Staklės tviskėjo, šaudyklė švytėjo KlvD10(Rg). | Daba žmonys dideliai straini, pasipuošę, švỹtintys Štk. ║ žibėti (apie akis): Akys vos švỹčia iš po skarelės Pšl. 3. būti gerai matomam, išsiskirti ryškia spalva: Da švỹti an obelės kur obuoliukas Mlt. Iš tolo švyti šermukšnių karoliai, vilioja putinų uogos sp. 4. būti labai plonam, perregimam, praleisti šviesą: Riekelę atriekė tokią ploną, kad švỹti Sml. Kas čia jūsų par drobė – prieš saulę švỹti Jnšk. ║ Klt būti kiauram, skylėtam, prasišviesti: Visos kertės švỹčia, vėjai laksto Jnšk. Stogas jau keliose vietose švỹti Jnš. Stoge švytėjo apskrita skylė, pro kurią buvo matyti didelis melsvo dangaus lopas J.Marc. Skylės rūbuose nešvyti, nes nuo mažų dienų gimdytojai išmokino dirbti TS1901,4-5b. 5. prk. būti apimtam kokio šviesaus, džiaugsmingo jausmo, išgyvenimo, atsispindinčio veide, akyse: Mergaitė laimės šypsena švyti rš. Žiūrovai švyti, tirpsta iš pasigėrėjimo K.Saj. Vieną vakarą parsiradęs iš kažkur namo, radau tėvą tiesiog švytintį rš. ║ atsispindėti kokiam jausmui (veide, akyse): Visų veiduose švyti nepaprastas džiaugsmas sp. Laiminga šypsena švytėjo jos skruostuose J.Dov. 6. regėti, matyti (apie akis): Rankos dreba ir akys nešvỹti Nmč. \ švytėti; atšvytėti; iššvytėti; pašvytėti; prašvytėti; sušvytėti
Dictionary of the Lithuanian Language.